Lapkričio 30 dieną išsiruošėme į Berlyną, kur vyko tradicinė lietuviška Advento vakaronė. Kelionė buvo netrumpa – autobusu reikėjo įveikti net 1000 kilometrų. Važiavom pro Dzūkiją, išbandėme naujus ir prisiminėme senus Lenkijos kelius, pro autobuso langą matėme Varšuvą, Lodzę, Poznanę. Pirmąją naktį nakvojome Slubico miestelyje, esančiame visai netoli Vokietijos sienos.
Kitą dieną pasiekėme Berlyną! Deja, laisvo laiko daug neturėjome, tad savo planus aplankyti daug įžymių Berlyno vietų atidėjome kitam kartui. Vis dėlto, svarbiausius objektus pamatyti suspėjome. Skubiai įsėdome į metro ir, kadangi dėl riboto laiko ir nedidelių vokiečių kalbos žinių nesuspėjome visiškai išsiaiškinti Berlyno metro sistemos, kelias stoteles važiavome kaip tarptautiniai „zuikiai“ (viskas gerai, bilietus kuo greičiausiai pasižymėjome kitame sustojime). Pamatėme įžymiuosius Brandenburgo vartus, prie kurių netrukus turėjo atvykti Ispanijos karalius. Nesulaukę jo, nubėgome nusifotografuoti prie Reichstago, tačiau grįžę karaliaus nebepamatėme. Trumpai pasižvalgę, važiavome atgal į viešbutį, o iš jo – tiesiai į vakaronę. Vakaronėje atlikome kelias Advento dainas, parodėme nemažai šokių, į kuriuos įtraukėme ir renginio dalyvius. Publika klausėsi įdėmiai, o mums pabaigus programą domėjosi, kas mes tokie, klausinėjo apie lietuvišką kultūrą ir linksmai linksėdavo išgirdę žodį „Memel“ (Klaipėda). Renginio dalyviai turėjo galimybę paragauti tradicinių lietuviškų patiekalų, cepelinų ir mes neatsisakėme. Taip pat buvo galima įsigyti ir lietuviškų rankdarbių. Grįžę po vakaronės paskutinį kartą trumpai pasivaikštinėjome po miestą, o kitos dienos ryte jau pajudėjome atgal į Lietuvą – dar 1000 kilometrų...
Į Vilnių grįžome gruodžio 2 dienos naktį. Nors didžiąją kelionės dalį (beveik 2 dienas) ir praleidome autobuse, tas laikas praėjo tikrai linksmai ir nenuobodžiai. Būtų galima ir posakį sukurti: tikrus ratiliokus kelionėje pažinsi - iš dainų, žaidimų ir nesibaigiančių pokalbių :)
