Ankstų rytą feini kompanija patraukė į Žemaitėjės suostine Telšius. Ekipažas buvo kruopščiai parinktas kelionei į užsienį: turėjome ir keletą vertėjų iš tų kraštų, ir gidę, kuri nevengia anekdotų, ir importuotą iš Kauno šalies užkandžių bei kolos (reklama) berniuką, ir psichologą, kuris padeda emocinio nuosmukio akimirkomis, ir, kaip visada, porą linksmintojų, tad važiavimas ne prailgo, priešingai – „pratrumpo“.
Kirtę sieną klausėmės gidės Loretos istorijų apie Telšių krašto istorinius, architektūrinius objektus, bet Lukas neturi atminties tokiems dalykams, tad nieko daugiau negali papasakoti…
Vaikščiodami po miestelį buvom lydimi jau vietinių gidų ir bandėm kažką suprasti be vertėjų, bet juk „Ratilio“ – tai net penkių šalių kalbos pamokos kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį, tad žemaitiškos kalbos pradmenys mums padėjo sužinoti įdomių dalykų. Telšiai – nepaprastas kraštas, pagimdęs legendinį Tadą Blindą, Rolandą Paksą, Mikalojų Daukšą, Motiejų Kazimierą Sarbievijų, Antaną Strazdą, Gediminą Vagnorių, Žemaitę... Jis turi net savo gaublį, keturias aukštąsias mokyklas, Šv. Antano Paduviečio katedrą... Ir šiaip tai labai gražus, jaukus bei gyvas miestelis.
Ratiliokams netrūko atrakcijų: nuo ledų su „Džiugo“ (reklama) sūriu iki kantyčkų Katedroje ir juoko, kai Modesta (tikra aukštaitė iš Biržų) skaitė žemaitiškai parašytą tekstą ant Katedros durų.
O ko reikėjo trenktis į tokią tolybę? Ne šiaip sau... Juk gegužės 23-ią dieną Telšiuose vyko didelė šventė – sukako 40 metų nuo tada, kai buvo įkurta Telšių kultūros mokykla (dabar Žemaitijos kolegija), kurioje, kaip išsiduoda vadovės, prabėgo bene pats gražiausias laikas. Galbūt dėl to jos tą dieną atrodė ypač žavingai!
Koncerto metu ratiliokai (vyrai) negalėjo atsidžiaugti šokėjomis merginomis, kurių trumpi sijonukai visiškai neatliko drabužių paskirties. O Lukas taip ir liko nesupratęs, ar tos mergaitės buvo šokėjos ar almėjos. Taigi kadangi pasirodėme paskutiniai, tai apie ratiliokų pasirodymą Lukas ne ką gali ir papasakoti… Buvo dainų, šokių kažkokių...
Taigi matote, kokia smagi buvo ši trumputė vienos dienos kelionė. Ir kaip gaila, kad nespėjome daug ko pamatyti, nes Telšiai – išties turtingas miestas. Norėtųsi ten sugrįžti ir dar paturistauti. Dėl kultūrinio smalsumo, be abejo… ne dėl tų šokėjų… nes mylim mes tik savo ratiliokes.
