„Ratilio“ Kaziuke dalyvavo dvi dienas: šeštadienį šventinėje eisenoje ir sekmadienį koncerte Rotušės aikštėje. Šios mugės dienos buvo saulėtos ir šiltesnės, nei laukė orų prognozių neskaitę asmenys (kaip aš), todėl saulėkaitoj būtų buvę šilta ir be paties storiausio megztinio.
Šeštadienio eisena buvo smagi, bet gana ilgai užtruko, ir manau, kad mugės svečiams truputį pabodo, nes artėjant prie Rotušės daug žmonių Pilies gatvėje ėjo arba su mumis, arba prieš srautą. Kai kur net prasibrauti buvo sunku, bet pabūti savotišku ledlaužiu irgi visai linksma. Kadangi praėjome beveik visą mugę, atrodo, kad pirmą kartą aiškiai suvokiau, kokia ji didelė, kiek daug pardavėjų ir lankytojų. Ir pati eisena man patiko: niekad tokioj nedalyvavau, o čia Lukas armonika groja, Milda smuiku antrina, kartais susitariam ir dainuojam kokią dainą, kol uždūstam...
Sekmadienio koncertas Rotušėje praėjo visai sklandžiai. Žmonių aikštėj stoviniavo nelabai daug, bet ir ne mažai. Atrodo, žiūrovams labiausiai patiko daina „Tuojuo ūlyčiuo“ (man pačiai irgi patinka jos trys balsai) ir šokiai. Iš baimės grojant pirštai drebėjo, bet tikiuosi, kad jūs to negirdėjot. O šiaip – kaipgi „Ratilio“ koncertas be improvizacijų ir paskutinės minutės pakeitimų! Gerai, kad šokėjai buvo visas partijas išmokę. Tai, pasirodo, yra visai neprastas mūsų ansamblio vadovės sumanymas.
Taip praėjo Kaziukas – su žmonių minia, verbomis, dainomis ir pavasario oru.
Aušra
