Štai kaip smagiai – tik, žinoma, ne raiti – sekmadienio popietę ratiliokai dulkes kėlė „Skamba skamba kankliai“ dalyvių eisenoje. Kitų dalyvių apsuptyje, po garbingai plazdančia ansamblio vėliava, gaudžiant bandonijų bei ragų muzikai, ši didelė ir puiki kompanija, linksmindama vilniečius, svečius ir vieni kitus, rinkosi į finalinį festivalio koncertą Uliokim, broliukai.
Nuo pat ankstyvo pavasario netilo VU Kultūros centro Didžioji aula – festivaliui reikia ir dainas išmokti, ir šokius pasikartoti, ir marškinius iškrakmolinti... Koridoriai aidi, grindys dreba, langai rasoja – darbų daug, o festivalis, rodos, jau čia pat. Ilgai netrukus, štai ir gegužės 21-oji.
Pirmąją festivalio dieną su šuneliu Gučiu priešaky ratiliokai rinkosi į Vilniaus dailės akademijos kiemelį, kuriame su kitais folkloro ansambliais traukė dainas pasidainavimų vakare. Maloni atmosfera, geras oras bei smagi kompanija tikrai neleido vakarui prailgti.
Jau kitą dieną kartu su Vilniaus folkloro ansambliu „Laukis“ „Ratilio“ kvietė visus pasinerti į žemaitišką folklorą. Koncerte Atlek kėilelė no žemaitiu puselės netrūko nei žemaitiškų dainų, nei šokių, o kai kurie ir pasirokout spėjo. Žemaitiškai apie Uoną Pelicijuoną ratiliokai papasakojo ketvirtadienį, žemaičių sakytinės tautosakos popietėje; visa Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus salė ir iš anekdotų juokėsi, ir protingų patarimų klausėsi.
Penktadienio vakarą senamiestis aidėjo nuo sutartinių – ant Vilniaus gynybinės sienos bastėjos sukosi didysis sutartinių ratas. Koja kojon žengiančių sutartuvininkų neišbaidė net vakarop įsijautęs vėjas.
Na o savaitgalį „Skamba skamba kankliai“ skambėjo dar linksmiau. Vidurdienį surengę rimtą repeticiją, vakare visi, dar nenuvargę nuo kitų renginių, trankiai sugužėjo į Bernardinų sodą, kuriame Žemaitijos metams skirtame koncerte linksmai griežė, šoko ir dainavo. Ir kad linksmybių tikrai nepritrūktų, po renginių LNKC salėje laukė naktinės dūzgės, į kurias tiek šokančių susirinko, kad beliko tik šonus alkūnėmis badyti. Sekmadienį, dar įsismaginę po gerų naktišokių, ratiliokai jau su gailesčiu segiojosi sermėgas į paskutinius festivalio renginius. Paūžę Rotušės aikštėje, visi vėl sugrįžo į Bernardinų sodą ir baigiamuoju koncertu Uliokim, broliukai atsisveikino iki kitų metų.
Taip puikiai festivalis ir baigėsi. Vieniems galbūt pirmas, kitiems – tikrai ne, tačiau po tokių linksmybių ir sesija tapo nebe tokia baisi.
Rašė Indrė Kubiliūtė, fotografavo Julita Slipkauskaitė ir Agnė Būdvytytė
P.S. Daugiau festivalio akimirkų albume Skamba skamba kankliai 2019.
