Liepos 3 d. dalis mūsų sėdo į lėktuvą ir išvyko į karštąją Rumuniją, į Europos Komisijos remiamą „Erasmus+“ projektą „FolkArt“. Vos atvykę į vietą, buvome nustebinti rumunų šokių kolektyvo „Doinita“ svetingumo – net ir vidury nakties mus pasitiko visas kolektyvas.
Viešnagė prasidėjo žinia, kad projekte vietoj numatytų penkių liko tik trys kolektyvai. Visgi šurmulio ir kultūrinių mainų netrūko. Pirmąją dieną pradėjome tarpusavio susipažinimo veiklomis ir žaidimais, buvo pristatyta projekto veikla bei idėja: pramokti skirtingų tautų šokių ir sukurti vietos bendruomenei pasirodymą, sujungiantį rumunų, slovakų ir lietuvių šokius. Pirmasis vakaras buvo skirtas atsigauti po kelionės, o pailsėjome mes ratiliokiškai – nuvažiavę į Bukarešto centrą ir susirengę šokių vakaronę.
Antrąją dieną prasidėjo pagrindinė projekto veikla, šokių dirbtuvės, per kurias mokėmės rumunų ir slovakų tradicinių šokių. Mums tai buvo tikras iššūkis, nes prie į pėdos priekį orientuotų slovakų ir rumunų šokių žingsnių mūsų, prie pilnos pėdos žingsnio pripratusios, kojos adaptavosi sunkiai. Vis dėlto priėmėme šį iššūkį su aukštai iškelta galva ir nepalenkiama motyvacija.
Bėgant projektui „užusmailinome“ rumunų ir slovakų šokių žingsnelius bei šokių eigą, kolegos – mūsiškį Sevelionių kadrilį. Taip pat mokėmės tradicinių dainų, kitus dalyvius išmokėme savo unikalių sutartinių. Projekto dienas vainikavo kultūriniai vakarai. Per rumunų ir slovakų kultūrinius vakarus susipažinome su jų kultūra, šokiais, dainomis ir tradicine virtuve, o per savąjį projekto dalyvius įtraukėme į lietuviškąsias olimpines žaidynes – visi valgė „šaltiakus“, varžėsi sukdami vilkelį, šokinėdami „Mikitą“, pešdamiesi lyg gaidžiai.
Projekto kulminacija tapo koncertai Dimitrie’ės Gusti’io nacionaliniame kaimo muziejuje, kurį dėl panašumo į Lietuvos liaudies ir buities muziejų praminėme „Rumunšiškėmis“, ir Elžbietos teatre, kuris sužavėjo be galo šilta ir nuoširdžia publika. Koncertuose demonstravome savo bei per dirbtuves išmoktus šokius. Į vakare vykusį „baltąjį vakarėlį“ atėjome įkūniję graikų dievų skulptūras ir iš širdies šokome ir bendravome.
Projekto metu ne tik pažinome užsienio kultūras, šokius ir tradicijas, bet ir iš naujo atradome vienas kitą, pagilinome tarpusavio ryšį ir sustiprėjome kaip grupė.
Gustė, Germanas ir Augustas
A. Černiausko nuotr.