Sveiki, mieli „Ratilio“ naujienų skaitytojai!
Susitinkame pačiame rudens darbų įkarštyje. Lietingą lapkričio dešimtosios ketvirtadienį, baigiantis Vėlinių oktavai, susirinkome Šv. Jonų bažnyčioje giedoti kantičkų šv. Mišiose, kuriose buvo meldžiamasi už mirusius Vilniaus universiteto bendruomenės narius. Giesmės ramios, kontempliatyvios, verčiančios susimąstyti kiekvieną apie žmogaus gyvenimo trapumą ir Kūrėjo didybę. Giedoti mišiose visada yra didelė atsakomybė, tačiau šis kartas buvo išskirtinis. Be giesmių tūravojimo antru balsu gavau užduotį pagiedoti psalmę. Viena mano pusė sunerimo dėl išėjimo giedoti prieš visus, kita apsidžiaugė, kad atsirado naujas iššūkis. Turiu pasakyti, kad viskas puikiai pavyko, nes galėjau atsiremti į stiprų kartu giedančios Emilijos balsą.
Tuo ratiliokiška savaitė nesibaigė: šeštadienį Vilniaus rotušėje vyko XVII Tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovo varpai“ koncertas-maratonas, kurį mes, kaip lietuvių folkloro atstovai, buvome pakviesti užbaigti. Kaip ir daugelyje kitų mūsų pasirodymų, stengėmės apžvelgti visus Lietuvos regionus ir bent šiek tiek žiūrovams parodyti, kokie jie skirtingi ir kokios dainos, šokiai ir tarmė būdingi kiekvienam iš jų. Didingai pasirodymą pradėjo mūsų bandonininkų trio, užgrojęs smarkų maršą. Talentingosios dzūkaitės Julija ir Julita sudainavo rugiapjūtės dainą, atsišaukdamos viena kitai iš skirtingų scenos galų, ir tarytum nukėlė mus į laukus, kuriuose vyksta pjūties darbai. Mildos ir Julijos sutartinė ypač kvapą gniaužė užsienio klausytojams, o smagioji Damilės vedama merginų daina „Jau saulute už medelių“ nepaliko abejingų! Apie tai, kad „Ratilio“ šokėjai yra nuostabūs polkos variacijų meistrai, bylojo pasirodymo pabaigoje nuskambėjusi Stasio polka. Kojos kilnojosi, skaros plasnojo ir vaikinų skrybėlėse įsitaisiusios tai povo, tai gaidžio plunksnos ritmiškai krutėjo nuo smagių šokio žingsnelių. Pasirodymą užbaigėme rafinuotuoju „Reilenderiu“ – iš Mažosios Lietuvos kildinamu šokiu, kurio įsimintina melodija vis dar tebeskamba ausyse.
Taigi su „Pokrovo varpų“ gaudesiu baigiame rudens linksmybes ir pamažu žengiame į susikaupimo kupiną advento laikotarpį. Renginių netrūks, tačiau čia šiek tiek nurimsime, šokių batelius paliksime ilsėtis ir pasinersime į adventinių dainų klodus, kituose renginiuose kviesdami dalyvius kartu gilintis į šio laikotarpio papročius.
Vytautas ir Emilija
Julitos Slipkauskaitės nuotr. ir Modestos Pakalnytės vaizdo įrašo stopkadras
