Leidinio viršelis ir grojaraščio nuotrauka

Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ kviečia šventinius metus sukti su sutartinėmis – vokaliniais ir (arba) instrumentiniais senosios polifonijos kūriniais, įtrauktais į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Švęsdamas 55-ąjį gimtadienį, kolektyvas atsigręžia į savo pavadinimą – RATILIO. Tai vienas iš tipiškų sutartinių priegiesmių, lyg burtažodis kartojamų sukant sutartinių tekstą. Ansamblis atrinko 18 įvairaus tipo – dvejinių, trejinių, keturinių – sutartinių, kurių pavadinime arba tekste minimas būtent šis garsažodis ar jo vediniai, ir nufilmavo jų vaizdo klipus. Rinktinė išleista kaip elektroninis leidinys „Ratilio – ratui ratujo“, kurio galima pasiklausyti ansamblio „YouTube“ kanale ir muzikos klausymosi platformose „Pakartot“ ir „Spotify“.

Rinkinys pradedamas nuo daudytėmis iškilmingai skelbiamos Pavasario lygės. Daudyčių, skudučių, lamzdelių, birbynių garsais apipintų pavasario sutartinių klipuose atsiveria gražiosios Vilniaus apylinkės, jų fone puikiai pritinka atlikėjų dėvimi archeologiniai baltų genčių kostiumai. Suskambus keturinės sutartinės „Ratiłėli, ratiłėli“ įrašui, pro ekraną plūsteli šienapjūtės kaitra, o prisirpusios vasaros žavesys įtaigiai pagautas „Duok ir mon, sesiula“ klipe. „Lioj dagilėli, lioj, kas kalnuose“ ir „Ošei pati, martalā, linėlius pasėjau“ – muzikiniai laiškai lietuvių folklore ypač reikšmingiems rugiui ir linui. Nuorodomis į lietuvių papročius nusagstytos Sekminių keturinė „Tūtoi tatatoi“, Rasų keturinė „Kukol rože, ratilio“, piršlybų trejinė „Ričiau rotų, dobilio“ sutartinės. Dzūkijos nacionaliniame parke filmuotuose vaizduose akį traukia ryškiaspalviai XIX amžiaus šventadieniai drabužiai. Sutartinių ratas baigiamas Vėlinių rimties penkiastygių kanklių sąskambiais.

Leidinio sumanymą viršelio karpiniu dailiai apibendrino Eglė Dvarionaitė-Vindašienė. „Ratilio“ taip pat dėkoja prof. habil. dr. Daivai Vyčinienei, apžvelgusiai legendinio ansamblio, sutartinių ir rat(il)- šaknies žodžių sąsajas: „Ratiliõ ir kiti tos pačios šaknies garsažodiniai priegiesmiai ratilia, ratiłėli, ratiłėliu, ratilali, ratutõj, ratui, ratujõ, ratutõ, ratūta, pulkan rati ypač dažni sutartinėse. Šiandien vargu ar galima tiksliai apibrėžti šių skambių žodžių reikšmes ir prasmes. Šiaip ar taip, nuolatinis jų kartojimas užburia, įtraukia į nesibaigiantį sutartinių muzikos ratą. Tad ratiliõ visų pirma asocijuojasi su ratu – amžinu judėjimu, sukimusi, besikartojančiu judėjimo keliu. <...> Panašiai ir folkloro ansamblio „Ratilio“ gyvavimas – tarsi amžina tėkmė, nesibaigianti kelionė, kurios metu kasmet įsukamas vis naujas ratas <...>“. Visą tekstą skaitykite „Ratilio“ leidinių skiltyje.

„Ratilio – ratui ratujo“ vieniems gali būti puiki pažintis su Lietuva – į UNESCO įtrauktu paveldu, šalies gamta, tradicijomis. Kitiems šis grojaraštis bus šaunus būdas pastebėti metų eigą, nepraleisti svarbių metų (ir žmogaus gyvenimo) virsmų, įgarsinant juos atitinkama sutartine.

Šiemet jubiliejų švenčiančiam „Ratilio“ ansambliui šiame muzikiniame kalendoriuje svarbiausia data – birželio 10 d.: visi sutartinių ir kito folkloro mėgėjai laukiami „Ratilio“ 55-mečio šventėje VU botanikos sode Kairėnuose.

Artimiausi renginiai

<<  <  Liepa 2032  >  >>
 Pr  An  Tr  Kt  Pn  Šš  Sk 
     1  2  3  4
  5  6  7  8  91011
12131415161718
19202122232425
262728293031 

Naujausi leidiniai

Go to top