Jau visai netrukus – birželio 10 d. – taip laukiama Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ 55-mečio šventė. Jubiliejaus tikrai nepramiegosite, jei kas rytą kelsitės su etnožadintuvais!
Folkloro veteranas, ansamblio senbuvis Vilius Marma daugiau nei trisdešimčia skirtingų lietuvių liaudies instrumentų įrašė įvairių trumpų melodijų, garso signalų, kurie, įdiegti telefone kaip žadintuvai, duos toną visai dienai. Įsidiegus iš „Google Play“ parduotuvės parsisiųstą programėlę, ausį kaskart pabudins intriga: ką gi girdžiu? Ūžlį, nendrės birbynę, manikarką, psalterį, dūdmaišį? Susieti garsą su vaizdu padės mielos Aušrinės Lasytės iliustracijos. Instrumentai taip pat trumpai aprašyti, jų melodijos suskirstytos pagal Lietuvos etnografinius regionus. Taigi, naudojantis programėle, rytai taps smagus pažindinimosi su tradiciniais muzikos instrumentais laikas, ir į šiuolaikinę kasdienybę natūraliai įsilies trupinėlis folkloro.
Grojaraštis taip pat prieinamas muzikos pasiklausymo platformose „Pakartot“ ir „Spotify“. Jį puikiai galima pritaikyti edukaciniais tikslais, norint apžvelgti tradicinių muzikos instrumentų įvairovę Lietuvoje.
Pristatydami visuomenei šį ansamblio jubiliejaus proga parengtą leidinį, kalbiname jo autorių, lietuvių liaudies instrumentus prisijaukinusį „budintoją“ Vilių Marmą.
Viliau, kaip gimė etnožadintuvų idėja?
Net neįsivaizduoju. Turbūt atėjo savaime, palengva, iš to noro kažkaip išreikšti instrumentus, ypač garsesnius, signalinius, kurie puikiai tinka žadinimui.
Ir ką pirmiausia žadinai? Kas buvo tavo pirmosios aukos?
Aišku, namiškiai pirmosios aukos buvo, kur išsibandyt reikia, kaip veikia instrumentai. <…> [Paskui „Ratilio“ stovyklose] puikus tandemas buvo mano ir gerbiamo daktaro [Irmanto] Rato. <…> Mes ten puikiai atlikom tą žadintuvų vaidmenį, aukodamiesi kėlėmės kiekvieną rytą, kad visus pažadintume ir nepramiegotume nuostabios stovyklos dienos.
Skirtingais instrumentais įrašei per 30 takelių. Iš kur toks potraukis ir gabumai muzikavimui? Kaip pildėsi tavo įvaldytų instrumentų kraitis?
Instrumentų potraukis turbūt laikui bėgant atsirado, besimokant muzikos mokykloj. Nuo pat pradžių buvo toks lengvas dualizmas, kur mokaisi ir kanklėm, ir armonika. Paskui mokytoja [Laimutė Stasė] Proškutė pridėjo vis daugiau instrumentų, ir jie tiesiog kažkaip savaime atsirado. O kai jau liepė mokytis, ir mokaisi.
Tai kiek dabar tų instrumentų turi?
Net neįsivaizduoju. Namiškiai sako, kad ženkliai per daug (juokiasi). Naujausiai dabar pirkau cimbolus.
Kaip manai, kas labiausiai nustebins etnožadintuvų naudotojus?
Turbūt pati idėja, kad tave žadina tradiciniai instrumentai. Kai kurių melodijos tikrai nėra tradicinės. Kažkaip ir pačiam buvo noras pašmaikštauti, negroti tradicinių melodijų.
Palikim tokią intrigą, paieškokim patys, kuris instrumentas labiausiai netradiciškai skamba.
Kad pažadintum kitus, aišku, tenka keltis pirmam. Bet vis dėlto – kokio tradicinio instrumento garsais pats mieliausiai būtum pažadintas?
Pats turbūt mieliausiai sutikčiau būti žadinamas su kokiu nors labai tyliu, ramiu instrumentu. Nežinau, gal rinkčiausi kankles arba kokius nors molinukus, kur per daug garso nėra.
Ar norėtum ką pridurti?
Imkit ir naudokit! (juokiasi)
Agnės Sidabraitės nuotr.
