Reikia pripažinti – ratiliokų ratas yra kažkoks klanas, iš kurio sunku išeiti. Greičiausiai, tai net neįmanoma, nes kai jau kartą įeini, tai amžiams patampi ratilioku, nesvarbu, ar vaikštai į repeticijas, ar ne, ar dar tebesi studentas, ar jau nebe, ar esi vienas (bet ne vienišas ;) ), ar jau ir šeimyną įsitaisei ir pan. Žodžiu, čia jau kažkoks reiškinys darosi...
Taigi taip nutiko, kad dalis šio klano narių priėmė Mileškų Justinos kvietimą ir susirinko Bubių kaime palydėt Senuosius, pilnus įvykių ir nuotykių, metus bei pasitikti dar smagesnius Naujuosius 2012-uosius. O Bubiuose kaip visada šilta ir gera – Justina ir jos mama pasitiko su diiiiiideliu puodu kvepiančių barščių ir šypsenomis. Visi apsidžiaugėm jau tarpdury sutikę iš Šveicarijos grįžusį Gintą bei nukrovėm stalą suneštinėm vaišėm. O belaukiant paskutiniojo ekipažo dar gavom židinyje keptų bulvių su varškiniu padažu bei žemaitišku šmontalu (gal kas galit ne žemaičiams receptuką atsiųsti? Baisiai geras daiktas tas šmontals...). Ir vis skambėjo dainos (visokios: ir smagesnės, ir liūdnesnės), trepsėjo šokėjai... Ir muzikantų kiek jau atsirado! Kas armoniką pagriebė, kas barškučius, kas fleitą, trimitą, būgną, trikampį ir t. t.
Taip sulaukėm ir vienuoliktos vakaro, kai bernai pasikinkė blukį, merginos pasiruošė daugybę šaltųjų liepsnelių ir juokaudami ir visaip kitaip triukšmaudami patraukėm per visą kaimą ant Bubių piliakalnio, kur dainuodami pasitikimome Naujuosius :) Daug ten mūsų, vieni kitus besveikinančių, buvo nes dar ir iš „Vaiguvos“, ir šiaip draugai prisijungė. Tad sveikinimų ir džiaugsmingų pasišūkavimų netrūko :)
Prisidainavę, nosis nušalę bei sutikę, visų įsitikinimu, dar geresnius 2012-uosius grįžom pas Justiną, kur toliau šokom, klausėm Gabijos stebuklingos fleitos, Justinos gitaros, Akvilės kanklių garsų (atleiskit, jei ko ir nepaminėjau). Ir visiem taip buvo gaila eiti miegoti, nors ir akelės lipo, ir žiovulys imti pradėjo... ale gi gera visiems kartu pasibūti prie šilto šilto židinio... Taip ir paryčių sulaukėm...
Taigi, reziumė toks: Senieji garbingai išlydėti, o Naujieji smagiai sutikti. Ratiliokai visada išliks ratiliokais, nesvarbu, ar jie dabartiniai ansamblio nariai, ar jau į repeticijas nebeateina. Svarbiausia, kad per didžiausius metų įvykius stengiamės būti visi kartu. Ir galiausiai, visi dalyvavę tariame patį didžiausią DĖKUI jaukiųjų namų šeimininkėms – Justinai ir jos mamai, po kurios sparneliu, kaip Algirdukas ir sakė, mes visi visada telpam, nesvarbu, kiek mūsų bebūtų :)
Tad sveiki sulaukę Naujųjų 2012-ųjų! Ir kad visiems jie būtų dar įspūdingesni, dainingesni ir kupinesni šokių!
Lina J.
