Pravda? (tiesa)
Pavasariop būdava atein toks čėsas, kap jaunimas susrenka kurion tai sodybon ir linksminas lig pirmų užgiedant. Kožnų kartų vis kiton vieton. Aniem būdavo visai nesvarbu nei prastas oras nei ty kokios bėdos, bile tik pasbūt ir inslinksmyt. Ir prisgalvodavo jiej visokių žaidimų, sbitkių, pokštų visokių, zabovų. O dainų, dainų... Kap užtraukdavo tai kitam kaimi galėdavai užgirsc.
- Nepavierysi, Mariut, aš kokių čiūdnų jaunimų matiau!...
- Nu..
- Ogi, kokį tuziną dainuojant i šokantc ty pas Aloyzą, toj dzidelėj sodyboj Balsiuosna.
- Aik jau, aik..
- Nu tep. Ir da ty visokių išmįslų mokės matiau. Dainavo jiej pas tokių Rytį Ambrazevičių i šokc in Audronių Vakarinienių jaunimas ajo. Tį da žinok, visokias švilpinkas dzirbino su Martinaiciu ir grajno tiej vaikutai su Vyčinu.
- Ką jau čia baini?
- O jau dainuoja, dainuoja, kap paukštukai medzin (miške). O jau šoko tep bajavai, kap Šiaulių kultūros namai da nebuvo matį.
- Aik, aik..
- Nu aš tau sakau. O jei netiki, tai un kitų metų važiuok Vilniun ir pasžiūrėk paci.
- O gal tai cia tiej patys ryti miegoc nedavė, dainavo, rėkavo palei upių?
- Nu jei palei saulei tekant, tai macyc tiej patys.
(stilius – nuog Alytaus rajono, autorė – Vervečkos Akvilė)
