Naujienos

Kaip ratiliokai gaudė įspūdžius Kyšuly Žaliajam

arba

"Ėėėėlioooooooo, ėėėėlioooooo!!!"

 

Ilga, beveik parą trunkanti kelionė neprailgo – su „Ratilio“ kitaip ir būt negali, kai oro uostų laukiamosios salės tampa žaidimų aikštelėmis.  O žaidimai, kaip žinia, padeda pažinti draugus ir jų charakterį (apie save taip pat daug naujo sužinai:)).
Gal ne toj Kyšulio pusėj buvom – nepasirodė jis jau toks žalias. Žiūrint į palmių viršūnes iš aukšto, dar galėtum pagalvoti, bet aplink vien šienas, ne žolė auga. Štai ką reiškia sausasis sezonas. Patyrėm ir vandens neturėjimo diskomfortą, kai negali nusiprausti - tiesa, trumpai, tačiau tai tikrai duoda peno mintims apie jo vertę ir kaip mes kartais visa tai galime užmiršti gyvendami čia, kur nėra gėlo vandens trūkumo.
Teko girdėti, kad rojus žemėje yra Havajuose. Dar nebuvau ten ir nepatikrinau, bet manau, kad Žaliasis Kyšulys kažkuria prasme yra arti tiesos. Vien papajos ko vertos! :)

O funana funana...!

Tavo ritmas užbūrė mane...

Ar kada dar šoksime taip,

Kaip Žaliam Kyšulyje?..

LABAI džiaugiuosi, kad aplankiau šį egzotišką kraštą! Daug pliusų dedu tam, kad tai buvo kelionė su Ratilio, todėl, kad sugebėjome pajausti jų gyvenimo ritmą, pamatyti šiek tiek papročių ir įpročių.

Kelionės metu stebino: 1) neaiškus dienos planas: gyvenk ir žvenk, o kas po valandos bus – pažiūrėsime :); 2) bažnyčios varpai - jie skamba nenusakomu laiku; 3) džiaugiuosi, kad Lietuvos vyrai moteris myli labiau, negu Caboverdiečiai :). 4) Gatvėse laisvai lakstančios kiaulės, ožkos, vištos ir gaidžiai. Jie auga laisvai, net poruojasi kada nori. Graži jų laisvė, tačiau negraži gyvenimo pabaiga :(. 5) Egzotiška gamta: tos palmės, papajos, bananai ir kiti augalai. Gėrybės, gaunamos iš cukranendrių, tambarinų, kalabaseirų... :); 6) Ir  muzika jų labai nuotaikinga, kad depresija niekada nesusirgsi jos pasiklausius ;)

 

Neišdildomą įspūdį paliko vaikai Cicade Velha miestelyje. Pirmą pusę dienos dažniausiai turėdavome laisvą ir ją dažniausiai praleisdavome paplūdimyje. Žygutis pasiimdavo armoniką ir grodavo. Lietuviškos muzikos skambesys pritraukdavo keliolika susidomėjusių vaikų. Kas ten žino, gal ir dabar dar jie kartas nuo karto uždainuoja „Kepė kepė kepė kepė boba blynus...“ 

Žmonės Cidade Velha miestelyje be galo nuoširdūs ir atviri. Mums, šiauriečiams, yra ko iš jų pasimokyti. Kad ir tie patys vaikai – patys glaustosi, ima už rankų, mielai kartu šoka ir eina ratelių. Moterys – be galo rūpestingos ir paslaugios. Tikriausiai visą savo meilę sudėjo begamindamos mums maistą. O vyrai geriausiai atsiskleidė per vakarinius šokius – nesidrovėdami kvietė šokti mūsų ansamblietes. Na, žinoma, gal tos drąsos jiems pridėjo ir legaliai namų sąlygomis varoma vietinė degtinė – grogas, bet faktas tas, kad dėmesio trūkumu iš vaikinų mes, merginos, ten nesiskundėme.

Ši kelionė padėjo geriau pažinti kiekvieną ansamblietį. Kaip naujokė be galo džiaugiuosi sėkmingai įsiliejusi į ansamblio gretas, ir netgi jaučiuosi, kad būčiau ratiliokė jau tikrai daugiau negu pusė metų.  Visi buvo geranoriški, paslaugūs,  tolerantiški, o svarbiausia – linksmi. Ačiū, kad buvote!

 

Būgnų maldos dieną ir naktį. "Šokiai", "kepė kepė boba blynus" šaukė senos moteriškės, mojuodamos ožkų ir jaučio skerdiena. Gaivališka, bet tikra. Festivalis buvo panašesnis į kaimelio šventę, bet tradicijos ir papročiai čia nesuvaidinti ir gyvi. Ir tai buvo didžiausias džiaugsmas! Būti kartu su Cidade Velha gyventojais, 5 dienas švęsti jų šventę ir pažinti jų kultūrą.

 

Didieji kelionės atradimai: 1- su ratiliokais kelionė į pasaulio kraštą neprailgsta; 2 – žmones vienija ne gyvenimo sąlygos, klimato juosta ar odos spalva, o tik vidinis polėkis ir atviros širdys („you‘re no guests, you‘re family“), 3 – užpakalių kratymo menas irgi mokslas :), 4 – vietinius stebino ne mūsų odos šviesumas, o lietuviškas neapsakomas-tik apšvilpaujamas - natūralus grožis, 5 – groti ir peiliu galima, o šokti ir iš vietos nepajudant, 6 – geriausias maistas – papajos, geriausiai panaudojama žaliava – cukranendrė, geriausias draugas – vanduo, geriausios šokėjos – virėjos, ir visgi geriausi vyrai Afrikoje – Lietuvos:).