Dina Sergijenko | Alfa.lt
Šaltinis: http://www.alfa.lt/straipsnis/c67356
Saulėtą šeštadienio popietę Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ atšventė savo keturiasdešimtmetį koncertu „Eisim“. Kartu su dabartiniais ansamblio dalyviais į sceną sugužėjo ir pačios pirmosios, ir daugelio po to buvusių programų dalyviai. Save „ratiliokais“ vadina daugiau nei tūkstantis įvairaus amžiaus ir profesijos žmonių. Gal tūkstantis jų ant scenos tilpęs ir nebūtų, tačiau dainos žodžiai „Devyni metai ne viena diena, augo užaugo žalios rūtelės penkiom šešiom šakom“ skambėjo taip, kad susirinkusieji salėje stojosi ir dainavo kartu.
Keturiasdešimtąjį gimtadienį „Ratilio“ šventė ypatingai – kartu su kalendorinėmis dainomis, žaidimais ir šokiais keliavo per visus metus, stabtelėdami ties kiekviena lietuvio širdžiai brangia švente.
Nors kai kurie iš „Ratilio“ dalyvių – mieste gimę ir mieste augę, tarmiškos šnektos koncerte netrūko. Tuo stebėjosi vyresnieji „ratiliokai“, prisimindami, kad ir jų laikais miesto vaikai koncertuodami kartu su ansambliu pasinerdavo į tautosakos pasaulį kaip ir Vytautas V. Landsbergis kadaise: „Esu tikras vilnietis, atėjęs į ansamblį temokėjau kelias populiarias dainas. Būdamas „Ratilio“ aš tapau nuostabaus ir begalinio tautosakos pasaulio dalimi. Tai buvo didelė dvasinė patirtis kartu su „ratiliokais“ ir kitais folkloristais dainuoti, šokti, groti, dalintis patirtimi ir džiazuoti per naktis“, – sakė V. V. Landsbergis.
Pirmosiomis koncerto minutėmis kiek nedrąsiai plojusi publika taip įsijautė, kad ovacijomis, susižavėjimo šūksniais dėkojo „ratiliokams“. Ir ne tik suaugusieji, bet ir patys mažiausi linksmai šokinėjo tėvams ant kelių klausydami liaudiškų ritmų.
Jūros gėlių atiteko dabartinei ansamblio vadovei Mildai Ričkutei. Nepamirštos buvo ir ankstesnės „Ratilio“ vadovės: Aldona Ragevičienė ir ilgiausiai ansambliui vadovavusi Zita Kelmickaitė.
Keturiasdešimtmetį šventusiam „Ratilio“ ansambliui linkėta gyvuoti dar keturiasdešimt, dar keturis šimtus metų. „Tik jų dėka jautiesi jaunas“, – sakė Z. Kelmickaitė, dėkodama susirinkusiems ir primindama, kokios svarbios tiek jaunam, tiek vyresniam žmogui tradicijos.
