„Skamba skamba kanklių“ suskubome laukti nuo tos dienos, kai „žiurkės su šeškais iš šalto pašalio“ pradėjo trauktis. O aš pradėjau jų laukti, kai gavau užduotį šią šventę aprašyti (regis tai buvo po Jurginių, „idėjų autobuse“). Kiekvieną dieną žiūrėjau pro langą ir prašiau gero oro, smagios nuotaikos, trankių šokių, skambių dainų :) Nežinau, ar mano maldos padėjo, ar likimas, bet kankliai ėjo ėjo ir atėjo su trenksmu. Suvažiavo jaunimėlis ir senimėlis iš įvairių Lietuvos kampų, pasaulio kraštų: smagūs seneliai iš Anglijos, kurių energijos galėtų pavydėti ir jaunimas. Jie man priminė Kalėdų senelius, tad buvo gera į juos žiūrėti ir tikėtis mažo stebuklo :) Atvyko dar ir spalvingi turkai, broliai baltarusiai, italai ir mūsų draugai iš Žaliojo kyšulio, kurių šokio vilionės ne vieną sužavėjo, nustebino, o gal ir papiktino. Buvo daug triukšmo, muzikos ir linksmybių. Gedimino prospektas kvepėjo įvairiais patiekalais, tad pasisotinus ir išgėrus alučio kiekvienas galėjo su pakilia nuotaika stebėti pasirodymus.
Deja, šeštadienį dangus prakiuro ir pagadino šventę, bet gerai, kad sekmadienis pataisė padėtį ir saulėtas dangus praskaidrino visų nuotaiką. Šurmulinga ir spalvinga eisena Gedimino prospektu sutraukė begalę žiūrovų bei smalsuolių. Visi dalyviai smagiai žygiavo gatvėmis ir galėjai pajusti, jog kiekvienas džiaugiasi išsaugojęs tą mažą dalelę savojo autentiškumo ir tikrumo, kuris pašaliečiui atrodo kaip egzotika ir jau tolimas dalykas, bet folkloristų širdyse dar gyvas ir nuolat puoselėjamas.
Ir aš ten buvau, kojas kilnojau ir dainas dainavau. Jei tu nebuvai ir nematei – daug praradai!
Kaip šventė atėjo, taip netikėtai ir praėjo. Kaip sakoma, geri dalykai greitai baigiasi...
Štai dabar galima atsipūsti, šokti į vasaros linksmybes ir nuo rudens vėl pradėti laukti artėjančio pavasario ir „Skamba skamba kanklių“.
Giedrė Ž.
