Ir kitaip to nepavadinsi kaip tik tikrų tikriausiomis ansamblio „Ratilio“ gastrolėmis, nes kone kiekvieną dieną koncertai pristatant mūsų turtingą folklorą, vietinių žiūrovų ir klausytojų šokdinimai, ištaigingos vakarienės su vietinės valdžios atstovais ir kasdienė gruziniškų įspūdžių gausybė.
Būdami lietuviai ir dar studentai mes norėjome ir gerų organizatorių dėka sugebėjome pamatyti įvairius Gruzijos miestus: Kutaisi, Kobuleti, Batumi, Tbilisi, Borjomi. Kiekvienam mieste vis kitokie įspūdžiai, bet visur gražu, visur laukia, vaišina, gerumu žmonės dalinasi. Ir lietuvišką folklorą skleidėm oi plačiai, oi garsiai: tiek koncertuose, tiek priėmimuose, tiek vakarinėse vaišėse. Kur gruzinai su tostu – ten mes su daina. Ir Ratilio vardą jau žino visa Gruzija, kuri negalėjo atsistebėti mūsų mergaičių gražumu, vyrų balsingumu, kostiumų įvairiaspalviškumu ir visų ansambliečių draugiškumu. O mes savo ruožtu grožėjomės Gruzijos kalnais, žmonių svetingumu, tom gražiom rudom akim ir vyrų gausa, chačepurių skanumu ir čiurčkelų saldumu. Nieko netrūko, visko per akis buvo! Susibendravome su gruzinų ansambliais, gėrėjomės jų dainomis, kurios tikrai tik tokio stoto vyrams ir tinka – tikriems kalnų ereliams, nors ir mes bandėm savo galimybes jų dainų ir šokio subtilybių besimokydami – juk patirti reikia folklorą, o ne tik stebėti ar klausyti. Tai tikrai, kultūriniai mainai sėkmingai įvyko ir grįžome gerokai papilnėjusiu gruziniškų dainų bagažu.
O ir mums patiems buvo taip gera atrasti savo ansamblio stiprybę ir grožį Gruzijos sąlygomis. Visi naujokai, kuriems tai buvo pirma kelionė į užsienį su Ratilio, džiaugėsi ir kai kurie iš to džiaugsmo jau pirmą vakarą ilgų pasidainavimų metu balselius paliko, o patyrusieji „seni vazonai“ ištvermingai tiek koncertuose, tiek vakarojimuose atsiskleisdavo, tautų bendrystę mezgė ir dainas be atsikvėpimo traukė. Ši kelionė leido iš naujo atrasti tiek kitų kultūrų grožį, tiek ir savo folkloro turtus ir meilę kiekvienam ansambliečiui bei Vadovams (ir kartu vykusiems ir dabojusiems, ir namie laukusiems). Ir galvas lenkiam mūsų Alma Mater Vilniaus Universitetui, kuris mus tokius jaunus ir įspūdžių ištroškusius į pasaulį pasiganyt išleidžia ir mūsų jaunas širdis tokiu džiaugsmu pripildo.
Goda Sungailaitė
Publikuota Universitas Vilnensis 2014 m. gruodžio mėn.
Skaitykite dar apie Ratiliokus Gruzijoje: Oi čiurčkela čiurčkela!
