Nors ir gyvenu netoli rotušės, pro jos langus pasižvalgyti tenka retai. Retai kaip klausytojui, renginių lankytojui, dar rečiau – kaip atlikėjui. Toks šiandieną ir esu. Tad stoviu prie lango ir žiūriu į Vilniaus miestą – jis gražus, apgaubtas miglos. O „Ratilio“ ansamblio koncertas, kurio laukiu, yra nepaprastai ypatingas, magiškas. Jame – dainos apie pasaulio medį, vieną seniausių Lietuvos ir pasaulio dvasinės kultūros simbolių. Kaip mus yra mokiusi vadovė Milda, dainuoti, ypač apie tokius svarius dalykus, reikia ne abejingai, o su mintimi ir jausmu, tad šiandien manęs ir ansamblio laukia atsakinga ir svarbi užduotis.
Koncerto audinys labai turtingas – specialiai įrengta scena pabrėžia pasaulio medžio motyvą, mums pritaria gyvais instrumentais grojantys muzikantai, elektroninė muzika, gamtos garsai. Ir visa tai pinasi aplinkui „Ratilio“ ansambliečių dainuojamas bendras ir solines dainas, taip pat sutartines, instrumentinę muziką. Po truputį pradėję rinktis žiūrovai pripildė visą salę – kai kuriems iš jų teko stovėti. Tokia gausa džiugina – yra gera susiburti po pasaulio medžio šakomis.
Vladas
