Lapkričio vidury vyko festivalis „Pokrovo varpai“, kuris į Vilnių sukvietė įvairių tautų folkloro ansamblius. Žinoma, festivalyje dalyvavo ir „Ratilio“.
Kaip „Ratilio“ naujokei, man buvo įdomu pamatyti ir sužinoti, koks tai renginys, nes niekuomet dar nebuvau apie jį girdėjusi. Jam ruošėmės kelias savaites ir visi laukėme ne tik pasirodyti patys, bet ir pamatyti užsienio ansamblius. Festivalio atidarymo dieną, trečiadienį, man dalyvauti neteko, tačiau renginį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vis vien stebėjau ir nelikau nusivylusi. Pirmąją koncerto dalį skambėjo ukrainiečių tradicinės muzikos įkvėptas kūrinys orkestrui, o antroji dalis, prasidėjusi „Ratilio“ atliekamomis sutartinėmis, sudomino Ispanijos, Ukrainos, Sakartvelo ir kitų šalių folkloro įvairove. Ketvirtadienį Vilniaus universiteto Teatro salėje pasirodė mūsų ansamblio merginos: greta įvairių regionų dainų žiūrovus sužavėjo dviem smuikais, basetle ir būgneliu sugrota Gudyno polka. Šeštadienį koncertai persikėlė į Vilniaus rotušę. Šią paskutiniąją festivalio dieną pasirodė daugiausia mūsų ansamblio narių. Pristatydami UNESCO nematerialaus kultūros paveldą, giedojome sutartines, pūtėme skudučius ir lamzdelius, o vakarėjant koncerte-maratone visi kartu padainavome keletą dainų bei baigdami sušokome iš Rytprūsių kilusį „Reilenderį“.
„Pokrovo varpų“ festivalyje įdomiausia buvo susipažinti su kitų tautų folkloru. Man labiausiai įsiminė temperamentingas ispanų pasirodymas bei užburiantis kartvelų dainavimas. Džiaugiuosi, kad galėjau sudalyvauti šiame renginyje kartu su „Ratilio“, nes kitu atveju, manau, taip ir nebūčiau apie šį renginį sužinojusi.
Kitą savaitę vyko „Pasidainavimai su Veronika“, kur turėjau galimybę vesti dainą. Jaudinausi pirmą kartą taip dainuodama prieš žiūrovus, tačiau ratiliokų palaikymas išties ramino. Nors ir nebuvo pačios vakaro žvaigždės Veronikos Povilionienės, renginys buvo jaukus, nesijautė atskirties tarp ansamblių ir žiūrovų, nes visi dainavome kartu.
Būdama „Ratilio“ naujoke, dar nė karto nesigailėjau įstojusi į ansamblį. Nors praėjo tik keli mėnesiai, jau patyriau tiek nuotykių ir susiradau naujų draugų. Buvimas ansamblyje man atvėrė duris į naują pasaulį, kupiną dainų, šokių ir gerų emocijų.
Rusnė
Festivalio organizatorių ir Dovilės Survilaitės nuotr.
